Tinkamas langų montavimas ant base profile apima tris pagrindinius etapus:
- mechaninis tvirtinimas ir apkrovų perdavimas,
- šiluminės izoliacijos įrengimas,
- jungties sandarinimas ir apsauga nuo drėgmės.
Kiekvienas iš šių etapų turi įtakos konstrukcijos ilgaamžiškumui, sandarumui ir stabilumui.
1. Mechaninis tvirtinimas
Darbus reikia pradėti nuo base profile sijų nupjovimo iki reikiamo ilgio. Jei base profile susideda iš kelių dalių, jų jungtis reikia kruopščiai priklijuoti ir sandarinti. Tarp atskirų sijų neturi būti tarpelių, per kuriuos galėtų prasiskverbti oras, vanduo ar drėgmė.
Tada ant base profile ir lango rėmo jungties paviršiaus reikia užtepti tinkamą klijų. base profile priklijuojama prie rėmo, o vėliau papildomai mechaniniu būdu sujungiama varžtais.


Išimtį sudaro kai kurie aliumininiai pakeliami–slankiojantys HS durų slenksčiai, kuriuose gamintojas draudžia gręžti skyles. Tokiu atveju base profile tvirtinimo būdas turi atitikti slenksčio sistemos gamintojo instrukcijas.
Paruoštą konstrukciją galima įstatyti į montavimo angą.
Langų konstrukcija turi būti išlygiuojama ant atraminių kaladėlių, skirtų didelėms apkrovoms pernešti. Atrama turi būti tokiose vietose, kur apkrovos perduodamos į pastato konstrukciją, laikantis tinkamo montavimo taisyklių ir RAL nuostatų.
Išlygiavus, konstrukcija turi būti mechaniniu būdu pritvirtinta prie pagrindo. base profile stabilizavimui reikia naudoti montavimo kampus, priderintus prie jos aukščio ir numatomų apkrovų.
Kampų užduotis — apsaugoti base profile nuo poslinkio ar apvirtimo, ypač atliekant vidaus lyginamuosius sluoksnius. Kuo aukštesnė base profile, tuo svarbiau parinkti tinkamą tvirtinimo elementų ilgį, standumą ir skaičių.
Vien tik base profile priklijavimas arba ertmių užpildymas montavimo putomis negali pakeisti tinkamos atramos ir mechaninio tvirtinimo.

2. Šiluminės izoliacijos įrengimas
Po įtvirtinimo reikia užpildyti izoliacine medžiaga erdvę po base profile ir jos šonuose.
Izoliacija turi būti įrengta nuolatine sluoksniu, nepaliekant tuščių ertmių ar pertrūkių. Izoliacijos sluoksnis po langu turi susilieti su šoninėmis bei viršutine izoliacija, sudarant vientisą ratą.
Izoliacijos pertrūkiai gali sukelti:
- šilumos tiltelių susidarymą,
- apatinės rėmo dalies atšalimą,
- vandens garų kondensaciją,
- jungties sušlapimą,
- blogesnes viso montavimo šilumines savybes.
Izoliacinė medžiaga turi būti parinkta pagal tarpplokštės plotį, pagrindo tipą ir sąlygas, kuriose jungtis tarnaus.
3. Jungties sandarinimas ir hidroizoliacijos įrengimas
Apatinę langų ir pastato jungtį reikia apsaugoti nuo:
- kapiliarinio vandens kilimo,
- lietaus vandens,
- stūksančio vandens,
- technologinės drėgmės, atsirandančios pvz. iš lyginimo sluoksnių ir šlapio darbo,
- vandens garų prasiskverbimo iš patalpos pusės.
Ant pamatų dažnai naudojama bituminė danga (papa), kurios tikslas apsaugoti sienas nuo kapiliarinio drėgmės kilimo. Tačiau lango montavimo vietoje rekomenduojama tinkamai paruošti pagrindą ir atlikti sandarią, kietą masinę hidroizoliaciją.
Kodėl papa gali prireikti pašalinti montavimo vietoje?
Paprastai papa prie pamato yra prispaudžiama mūro svoriu. Šis prispaudimas riboja vandens požiūrį po hidroizoliacijos sluoksniu.
Langų atveju situacija kita. Langas yra punktualiai remiamas ant atraminių kaladėlių, todėl papa nėra tolygiai prispausta prie pagrindo visoje plokštumoje. Tarp atramų esančiose ertmėse gali atsirasti vandens požiūrio rizika.
Atraminių kaladėlių statymas tiesiai ant papos taip pat gali sukelti:
- vietinį papos sluoksnio įdubimą,
- atramos stabilumo praradimą,
- konstrukcijos palaipsnį nusėdimą,
- langų lygio pasikeitimą,
- perdidelę rėmo ar slenksčio apkrovą.
Todėl pagrindas po kaladėlėmis turi būti kietas, stabilus ir atsparus ilgalaikei apkrovai.
Išorinė hidroizoliacija
Apatinė jungties dalis ypač veikiama lietaus, stovinčio vandens ir pastato ir pagrindo judesių. Apsauga turi išlikti sandari net ir esant nedideliems konstrukcijos poslinkiams.
Išorinei hidroizoliacijai reikia naudoti medžiagas, pritaikytas tokioms sąlygoms, pavyzdžiui:
- EPDM membraną juostos pavidalu,
- lanksčią hidroizoliaciją, vadinamą „EPDM skystu pavidalu”,
- kitas sistemines medžiagas, kurias gamintojas leidžia kontaktuoti su stovinčiu vandeniu ir naudoti statybinių jungčių srityje.
Hidroizoliacija turi būti sandariai sujungta tiek su base profile ar rėmu, tiek su paruoštu konstrukciniu pagrindu. Taip pat reikia užtikrinti tinkamą kampų ir atkarpų sujungimų atlikimą.

Sandarinimas iš vidaus
Iš patalpos pusės reikia įrengti sandarų sluoksnį, ribojantį vandens garų prasiskverbimą į izoliacijos sluoksnį.
Tam galima naudoti:
- garų nepraleidžiančias juostas,
- skystas dangas (folijas),
- lanksčias sandarinimo mases, skirtas langų montavimui.
Vidinis sluoksnis turi būti mažiau garų pralaidus negu išorinė apsauga.
Kodėl apatinei lango daliai nereikėtų naudoti bet kokių juostų ir masių?
Ne kiekvienas produktas, skirtas sandarinimui aplink rėmą, tinka kaip apatinės jungties hidroizoliacija.
Tipinės juostos ir masės, naudojamos šonuose ir viršuje, gali būti nepritaikytos:
- ilgo kontakto su stovinčiu vandeniu,
- mechaninių apkrovų,
- kontakto su gruntiniu ar pamatiniu pagrindu,
- pastato konstrukcijos judesių,
Todėl prieš naudojant konkretų produktą reikia patikrinti, ar jo gamintojas leidžia naudoti jį apatinei langų jungčiai bei ar produktas atsparus stovinčiam vandeniui ir numatomiems pagrindo poslinkiams.
Santrauka
Tinkamas lango montavimas ant base profile reikalauja vienu metu užtikrinti:
- stabilios ir tvirtos atramos,
- atitinkamo mechaninio tvirtinimo,
- šiluminės izoliacijos vientisumo,
- apsaugos nuo vandens ir drėgmės,
- sandrumo iš vidaus.
Koks nors iš šių elementų praleidimas gali sukelti langų lygio pasikeitimą, šilumos tiltelių atsiradimą, pratekėjimus, izoliacijos sluoksnio sušlapimą arba jungties pažeidimus eksploatuojant pastatą.
